MARCH ir produktų žymėjimas

Ką privalu žinoti, naudojant turniketą – tyrimų apžvalga

Turniketas uždėtas, veržiklis užsuktas ir užfiksuotas.

Iš pirmo žvilgsnio viskas atlikta teisingai, tačiau kraujavimas tęsiasi, distalinis pulsas tebejuntamas. Su tokia situacija susiduriama nuolat, o priežastis dažniausiai ta pati – klaida dedant turniketą.

Įprasta manyti, kad neveiksmingo turniketo priežastis – per mažai užsuktas veržiklis, tačiau praktiniai bandymai ir tyrimai rodo, kad dažniausia problema – nepakankamai įtemptas diržas. Likęs laisvumas atrodo smulkmena, kurią galima pašalinti papildomai sukant veržiklį, tačiau būtent tai dažnai lemia, kad turniketas veikia neefektyviai.

Kodėl spaudimas nepakankamas?

Veržiklio ir vidinės juostos veržimo jėga ribota. Jei diržas prieš veržiant tvirtai prigludęs prie galūnės, kiekvienas apsisukimas didina spaudimą. Jei diržas laisvas, pirmieji veržiklio apsisukimai spaudimo nekuria – jie tik sumažina diržo laisvumą. Tai esminis skirtumas.

Jei turniketo diržas laisvas, veržiklis sukasi „tuščiai“: atlieka darbą, kurį turėjo atlikti ranka, išnaudoja savo eigą, ir galutiniam spaudimui jėgos gali nebeužtekti. Be to, sutraukiant laisvai uždėtą turniketą, diržas susiraukšlėja ir sukelia papildomą diskomfortą uždėjimo vietoje. Dėl to kraujavimas stabdomas lėčiau, netenkama daugiau kraujo, o blogiausiu atveju arterija taip ir neužspaudžiama, nors naudotojui atrodo, kad viskas atlikta pagal instrukciją.

Ką nustatė tyrimai

Polstono ir bendraautorių tyrimas „No Slackers in Tourniquet Use“ (2013) parodė, kad dažniausia netinkamo turniketo užveržimo priežastis buvo ne per mažai užsuktas veržiklis, o diržo laisvumas, paliktas prieš pradedant veržti. Bandymai jį pašalinti stipriau sukant veržiklį dažnai nesukurdavo spaudimo, reikalingo arterijai užspausti. Gerai įtemptas diržas, priešingai, leido kraujavimą sustabdyti greičiau – veržiklio apsisukimai iš karto virsdavo spaudimu.

Baruchas ir kolegos (2017), tyrę turniketo naudotojus, kurie nėra sveikatos priežiūros specialistai, aprašė dažną situaciją, pavadintą „pasitikėjimo ir kompetencijos neatitikimu“ (angl. confidence–competence mismatch): dalyviai buvo įsitikinę, kad turniketą uždėjo teisingai, nors objektyviai jis neveikė. Šią klaidą daro ne tik pradedantieji, bet ir patyrę naudotojai, ypač veikiami streso, tamsoje ar su pirštinėmis.

Kraghas ir bendraautoriai, tarp jų – operacijų „Enduring Freedom“ ir „New Dawn“ turniketų analizė (2013), patvirtina bendrą išvadą: nors autoriai naudojo skirtingus metodus ir vertino skirtingus turniketų modelius, veiksmingumą dažniau lėmė ne apsisukimų skaičius, o diržo įtempimas prieš pradedant sukti.

Praktinės išvados

Mokant naudoti turniketą, reikėtų akcentuoti ne veržiklio apsisukimų skaičių, o teisingą veiksmų seką ir rezultatą. Apsisukimų skaičius skiriasi priklausomai nuo galūnės apimties ir diržo įtempimo, todėl patikimas kriterijus vienas: kraujavimas sustojo, distalinis pulsas išnyko.

Jei veržiklį tenka sukti neįprastai daug arba jis sunkiai pasiduoda, pirmiausia verta patikrinti diržo įtempimą, o ne didinti jėgą. Tiesioginių tyrimų apie tai nėra, tačiau tikėtina, kad laisvas diržas didina ir mechaninio gedimo riziką: kai veržiklio eiga eikvojama laisvumui sumažinti, mechanizmas apkraunamas labiau, nei numatyta konstrukcijoje.

Praktinės rekomendacijos:

  • Pirmiausia maksimaliai įtempkite diržą – diržo laisvumas neturi būti kompensuojamas veržikliu.
  • Vertinkite rezultatą, o ne veržiklio apsisukimų skaičių.
  • Veržiklis sukasi per sunkiai ar per ilgai? Patikrinkite diržo įtempimą.
  • Reguliariai treniruokitės prižiūrint instruktoriui – šių klaidų naudotojas pats dažniausiai nepastebi.

Išvada

Turniketo veiksmingumas priklauso nuo teisingų veiksmų visumos, todėl labai svarbu, kad diržas būtų pakankamai įtemptas dar prieš pradedant sukti veržiklį. Maksimaliai įtemptas diržas leidžia visą veržiklio jėgą panaudoti spaudimui, o ne diržo laisvumui sumažinti.

Pirmiausia įtempkite. Tik tada sukite.

Šaltiniai

  • Polston RW, Clumpner BR, Kragh JF Jr, Jones JA, Dubick MA, Billings S. No Slackers in Tourniquet Use to Stop Bleeding. J Spec Oper Med. 2013;13(2):12–19. PMID: 23817873.
  • Baruch EN, Kragh JF Jr, Berg AL, Aden JK, Benov A, Shina A, et al. Confidence–competence mismatch and reasons for failure of non-medical tourniquet users. Prehosp Emerg Care. 2017;21(1):39–45. doi:10.1080/10903127.2016.1209261
  • Altamirano MP, Kragh JF Jr, Aden JK, Dubick MA. Role of the windlass in improvised tourniquet use on a manikin hemorrhage model. J Spec Oper Med. 2015;15(2):42–46.
  • Kragh JF Jr, Burrows S, Wasner C, Ritter BA, Mazuchowski EL, Brunstetter T, et al. Analysis of recovered tourniquets from casualties of Operation Enduring Freedom and Operation New Dawn. Mil Med. 2013;178(7):806–810.
  • Kragh JF Jr, Walters TJ, Baer DG, Fox CJ, Wade CE, Salinas J, et al. Practical use of emergency tourniquets to stop bleeding in major limb trauma. J Trauma. 2008.